pragarininkas

pragariniñkas (-inykas; SD247), -ė smob. (2) 1. SD247, N, [K] pragaro gyventojas. 2. NdŽ prk. kas kelia pragarą, vaidininkas, ginčininkas. 3. prk. ėdrūnas: Jau tie pragarininkai žioja žioplas! Nori praryti tą mūsų pupelę LzP.